Pacientų edukacija

Gydytojos pulmonologės Dovilės Sotkevičienės įžvalgos apie plaučių uždegimą

2026 11 12

 

Kas yra plaučių uždegimas?

Plaučių uždegimas, arba pneumonija, – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas. Mikroorganizmams patekus į plaučių alveoles, jose kaupiasi edeminis skystis ir uždegiminės ląstelės. Pneumoniją gali sukelti bakterijos, virusai, rečiau – kiti mikroorganizmai. Viena dažniausių bakterinių ligos priežasčių yra pneumokokas (Streptococcus pneumoniae).

Visuomenėje įgyta pneumonija kasmet suserga apie 20–30 iš 1 000 suaugusiųjų. Sergamumas šia liga didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pneumonija užima ketvirtą vietą tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, todėl svarbu šią ligą atpažinti laiku ir, pajutus nerimą keliančius simptomus, kreiptis į gydytoją.
 

Kam kyla didesnė rizika susirgti?

Didesnė rizika susirgti plaučių uždegimu kyla:
  • mažiems vaikams ir kūdikiams;
  • vyresniems nei 65 metų žmonėms;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ar kitomis ligomis, taip pat cukriniu diabetu;
  • žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi;
  • rūkantiems asmenims;
  • žmonėms, persirgusiems virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
 

Kaip plinta plaučių uždegimą sukeliantys mikroorganizmai?

Kai kurie plaučių uždegimą sukeliantys mikroorganizmai gali plisti oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar kalbant, taip pat artimo kontakto su sergančiu asmeniu metu.

Plaučių uždegimas taip pat gali išsivystyti kaip gripo ar kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos komplikacija.
 

Kokie yra pagrindiniai simptomai?

Plaučių uždegimui gali būti būdingi šie simptomai:
  • kosulys, kartais su skrepliais;
  • karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas;
  • dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas ar padažnėjęs kvėpavimas;
  • skausmas krūtinėje, ypač giliai įkvepiant ar kosint;
  • bendras silpnumas ir nuovargis;
  • apetito stoka;
  • kartais – galvos ir raumenų skausmai ar kraujo atkosėjimas.
Vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimas gali pasireikšti ir kitaip – sumišimu, mieguistumu, staigiu bendros būklės pablogėjimu ar neįprastu silpnumu, kartais net ir be karščiavimo.
 

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu kosulį lydi karščiavimas, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas ar ryškus bendros savijautos pablogėjimas.

Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jeigu po kelių dienų nuo peršalimo pradžios būklė negerėja, bet blogėja, arba karščiavimas vėl atsiranda po laikino pagerėjimo.
 
Nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jeigu:
  • labai sunku kvėpuoti, žmogus gaudo orą arba negali pasakyti viso sakinio;
  • pamėlsta lūpos ar veidas;
  • sutrinka sąmonė arba žmogų sunku pažadinti;
  • jaučiamas stiprus, nepraeinantis krūtinės skausmas;
  • atkosima kraujo ir kartu blogėja bendra savijauta.

Kaip nustatomas plaučių uždegimas?

Įtariant plaučių uždegimą, gydytojas įvertina paciento nusiskundimus ir ligos simptomus, atlieka plaučių auskultaciją.

Dažniausiai atliekamas krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas. Pagal poreikį gali būti atliekami kraujo ir kiti laboratoriniai tyrimai.
 

Gydymas

Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo, ligos sunkumo ir paciento bendros sveikatos būklės.

Bakterinės kilmės plaučių uždegimas gydomas antibiotikais. Virusinės kilmės atvejais dažniausiai taikomas simptominis gydymas, o kai kurių virusinių infekcijų atvejais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai.

Sveikstant svarbu pakankamai ilsėtis ir vartoti pakankamai skysčių. Sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje.

Svarbu: antibiotikų negalima vartoti savarankiškai, be gydytojo paskyrimo.

 

Kaip sumažinti plaučių uždegimo riziką?

Siekiant sumažinti riziką susirgti, rekomenduojama:
  • skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos;
  • skiepytis nuo gripo ir COVID-19 pagal galiojančias rekomendacijas;
  • dažnai plauti rankas ir laikytis kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo;
  • sergant kvėpavimo takų infekcija ir kosint dėvėti medicininę kaukę, ypač artimai bendraujant su kitais žmonėmis;
  • vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis;
  • reguliariai vėdinti patalpas;
  • nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo;
  • rūpintis bendra sveikata – sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviems.
Paskutinį kartą redaguota: 2026-11-12 08:30