Naujienos

Šiandien Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vyko mokymai „Organų donorystės pagrindai“, kuriuose daug dėmesio skirta organų donorystės procesui, donoro identifikavimui, paruošimui bei bendravimui su donoro artimaisiais.

Visus susirinkusius klausytojus pasveikino Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė.

Mokymuose pranešimus skaitė Klaipėdos regiono mirusio suaugusio žmogaus audinių ir organų donorystės paslaugų koordinavimo centro vadovė Diana Palepšaitienė. Ji pristatė donoro identifikavimo, donoro paruošimo ir išlaikymo aktualijas, taip pat aptarė pokalbį su donoro artimaisiais.

Per metus Lietuvoje atliekama apie 150 organų transplantacijų – persodinami inkstai, širdys, kepenys, plaučiai, širdies ir plaučių kompleksai, kasos ir inksto bei kepenų ir inksto kompleksai.

Mokymuose savo istorija pasidalijo ir recipientė, panevėžietė Eglė, kuriai buvo sėkmingai atlikta gyvybę išgelbėjusi kepenų transplantacija. Moteris papasakojo apie patirtą žaibinį kepenų nepakankamumą ir nepaprastai trumpą kelią iki transplantacijos, kuri tapo įmanoma atsiradus donorui.

„Esu be galo dėkinga gydytojams ir visiems, kurie prisideda prie transplantacijos. Ypač noriu padėkoti žmonėms, kurie po savo mirties nusprendžia dovanoti organus ir taip suteikia galimybę gyventi kitiems“, – savo istorija dalijosi Eglė.

Šiandien moteris džiaugiasi gyvenimu, savo šeima ir sūnumi Jokūbu.

Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė A. Būziuvienė pabrėžė, kad apie organų donorystę būtina kalbėti ir skleisti informaciją visuomenėje.

„Gelbėjame ne tik savo šalies piliečius – donorystė jau peržengia valstybių sienas. Gelbėjame žmones, gyvenančius ir kitose Europos šalyse, o kitų šalių žmonių dovanoti organai taip pat gali išgelbėti mūsų šalies gyventojų gyvybes“, – mokymų metu sakė A. Būziuvienė.

Ji taip pat priminė, kad vienas miręs donoras gali išgelbėti net septynių žmonių gyvybes.

Šiuo metu Lietuvoje donoro kortelę turi 52 170 žmonių.

Organų donorystė – tai galimybė net ir po mirties padėti kitam žmogui gyventi. Kiekvienas sprendimas dovanoti organus gali tapti neįkainojama dovana kitam žmogui ir jo šeimai.