Naujienos

Šiandien Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė atsisveikino su Hemodializės–nefrologijos skyriaus vyresniąja slaugytoja Irena Vasiliauskiene, kurios profesinis kelias ligoninėje truko net penkis dešimtmečius.

Susirinkę kolegos dėkojo Irenai už ilgametį darbą, perduotas profesines žinias, patarimus, pamokas ir bendrystę. Respublikinė Panevėžio ligoninė jai buvo pirmoji ir vienintelė darbovietė, kurioje prabėgo didžioji dalis profesinio gyvenimo.

Ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus padėkojo I. Vasiliauskienei už ilgametį atsidavimą darbui, atsakomybę ir indėlį į ligoninės veiklą. Linkėdamas sėkmės naujame gyvenimo etape, direktorius linkėjo sveikatos, gražių kelionių, naujų įspūdžių ir kuo daugiau laiko sau.

Slaugos administratorė Rasa Masienė ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Panevėžio skyriaus vadovė, Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vyresnioji specialistė Giedrė Balčiūnienė taip pat dėkojo Irenai už sukauptą patirtį, perduotas žinias, nuoširdų bendradarbiavimą ir svarbų vaidmenį slaugos bendruomenėje.

Prisiminimais apie profesinio kelio pradžią, darbo metus ir ligoninės pokyčius dalijosi ir pati Irena. Per penkis dešimtmečius jai teko dirbti ne viename ligoninės skyriuje. Profesinę veiklą ji pradėjo Kardiologijos skyriuje, vėliau vienuolika metų dirbo Reanimacijos skyriuje, kur, pasak jos, įgijo neįkainojamų profesinių žinių ir patirties. Vėliau kolegų paskatinta tapo Hemodializės skyriaus vyresniąja slaugytoja.

Atsisveikindama su kolegomis Irena pasidalijo ir svarbiausia savo profesine pamoka – slaugytojo santykio su pacientu reikšme.

„Pacientui visada išliks atmintyje slaugytoja – kaip ji jį slaugė, prižiūrėjo, ar pasakė gerą žodį. Mūsų medicinos garbė ir ateitis yra jūsų rankose. Labai svarbu prieiti prie žmogaus, paimti jį už rankos, padrąsinti, pasakyti gerą žodį. Kartais būtent toks dėmesys ir nuoširdus bendravimas lemia, kaip pacientas prisimins savo gydymą“, – kalbėjo I. Vasiliauskienė.

Kolegėms ji linkėjo kantrybės, sveikatos, nepamiršti savęs, bet svarbiausia – visada išlikti dėmesingoms pacientams.

„Atrodo, tik pradėjome dirbti, o penkiasdešimt metų prabėgo labai greitai“, – šypsodamasi sakė Irena, dėkodama visiems už gražius žodžius ir šiltą atsisveikinimą.