Naujienos

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) jau yra trečiąja pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Ją lenkia tik širdies ligos ir insultas. Tai lėtinė liga, kuri pažeidžia plaučius, kvėpavimo takus, bronchus, taip pat sukelia sisteminius viso organizmo sutrikimus. Dauguma žmonių nežino, kad serga LOPL tol, kol liga išsivysto iki vidutinio sunkumo ar net sunkios stadijos, todėl šia liga suserga vis daugiau žmonių.

LOPL diena šiais metais minima lapkričio 16-ąją. Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyva (GOLD) primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, skelbdama žinutę: „Tavo plaučiai gyvenimui“.

LOPL vystosi palengva, o įtarti reikėtų rūkančiam ar plaučiams kenksmingomis sąlygomis dirbančiam asmeniui, ypač vyresniam kaip 40 metų, kai yra lėtinei plaučių ligai būdingų požymių, iš kurių svarbiausi yra lėtinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas ir dusulys.

LOPL diagnozuojama, kai yra būdingų klinikinių simptomų, neišnykstama bronchų obstrukcija – t.y. bronchų susiaurėjimas. Patvirtinama spirometrijos tyrimu, kai po bronchus plečiančio vaisto inhaliacijos FEV1/FVC rodiklio reikšmė išlieka mažesnė už tiriamo asmens individualią apatinę normos ribą) ir nėra kitos bronchų obstrukcijos priežasties.

Svarbiausi ligonio, sergančio LOPL, gydymo tikslai yra ligos sukeliamų simptomų palengvinimas ir LOPL paūmėjimų rizikos sumažinimas. Kiti tikslai yra fizinio pajėgumo gerinimas ir ligos progresavimo stabdymas.

LOPL gydymas skirstomas į nemedikamentinį ir medikamentinį. Svarbiausios nemedikamentinio gydymo priemonės yra šios: mesti rūkyti, tapti fiziškai aktyviam, skiepytis nuo gripo. Jei liga yra sunkios stadijos ir jau atsiradęs lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, t. y. nuolat stinga deguonies organizme, skiriama ilgalaikė deguonies terapija. LOPL medikamentinio gydymo pagrindas – įkvepiamieji ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, kuriuos pacientas turi naudoti kasdien ir ilgą laiką.

VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbantys pulmonologai kvalifikuotai ir tiksliai nustato LOPL, bei skiria pacientui individualų gydymą, priklausomai nuo ligos stadijos. LOPL sergančiam ligoniui sudaromas ilgalaikės pagalbos planas. Ligonio stebėjimo dažnis priklauso nuo LOPL sunkumo bei progresavimo greičio, paūmėjimo dažnio ir kitų veiksnių. Rekomenduojama, kad gydytojas pulmonologas lengva LOPL sergantį ligonį konsultuotų bent vieną kartą per metus, vidutinio sunkumo LOPL – bent du kartus per metus, sunkia LOPL – bent 3 kartus per metus. Ligonio vizitų pas šeimos gydytoją dažnis priklauso nuo klinikinio poreikio, bet jie turėtų vykti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius.

Sveikata – brangiausias mūsų turtas. Nuolatos rūpinkimės ja ir saugokime savo sveikatą, kurios vėliau galime ir nebesusigrąžinti. Dažnai, neapgalvotais poelgiais ar suvilioti momentinio malonumo, mes kenkiame sau, būname savo oraus ir nepakartojamai žavingo gyvenimo bei savo sveikatos priešai.

Būkite sveiki!