x

Prevencinės programos

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą bei sumažinti mirštamumą nuo jos. Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir Vilniaus, Kauno apskrityse, kaip bandomoji, pradėta vykdyti nuo 2009 metų. Po dvejų metų į ją įsijungė Klaipėdos, Šiaulių apskritys, nuo 2012 07 01 Panevėžio apskritis.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vykdo šeimos gydytojai. Programos esmė: 50–74 metų (imtinai) amžiaus asmenims siūloma kartą per dvejus metus atlikti imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą. Dėl to reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Paslauga privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiam pacientui nieko nekainuoja, nes ją apmoka ligonių kasa.

Pacientui duodamas nemokamas slapto kraujavimo išmatose testas. Šį testą pacientas atlieka pats. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei gaunamas teigiamas rezultatas, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Kolonoskopijos tikslas – apžiūrėti visą storąją žarną iki pat aklosios žarnos.

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose rezultatų įvertinimo paslauga

Šeimos gydytojas

Paciento siuntimo pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją paslauga

Šeimos gydytojas

Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis gydytojas gastroenterologas ir (ar) gydytojas endoskopuotojas, ir (ar) abdominalinės chirurgijos gydytojas

Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis gydytojas gastroenterologas ir (ar) gydytojas endoskopuotojas, ir (ar) abdominalinės chirurgijos gydytojas ir gydytojas anesteziologas reanimatologas

Biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas

Patologijos centrai ar tarnybos

Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas. Pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo būdas – chirurginis. Esant reikalui, skiriama chemoterapija. Pastaruoju metu ji sėkmingai derinama su naująja biologine terapija.

Reikia pažymėti, kad ankstyvojoje vėžio stadijoje storosios žarnos ligos simptomai beveik nepastebimi, nes jie nėra specifiniai. Tai pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, neišsituštinimo jausmas, vėliau – kraujavimas. Liga yra pavojinga, tačiau diagnozuota ikivėžinėje stadijoje – išgydoma.

 


Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Pagal programą šeimos gydytojo institucijoje priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) tyrimas kartą per dvejus metus atliekamas nemokamai vyrams nuo 50 iki 69 (imtinai) metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimas apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) nustatymo paslauga

Šeimos gydytojas

Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas

PSA yra baltyminė medžiaga, kurią gamina priešinė liauka. Nedidelis jos kiekis visada būna sveiko vyro kraujyje. Esant liaukos vėžiui, PSA kiekis kraujyje dažniausiai padidėja, bet aptikus padidėjusį rodiklį negalima 100 proc. tvirtinti, kad aptiktas ir priešinės liaukos vėžys. PSA lygis padidėja ne tik dėl vėžio – taip gali atsitikti senstant, esant priešinės liaukos uždegimui, šlapimo takų infekcijai, įvedus kateterį, po šlapimo pūslės ar priešinės liaukos chirurginių intervencijų, priešinės liaukos masažo ar kitokio mechaninio šios liaukos dirginimo, pavyzdžiui, važiavus ilgesnį atstumą dviračiu ir pan.). Vadinasi, padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia tik įtarti priešinės liaukos vėžį. Vėžio diagnozę patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus tyrimus: būtina atlikti priešinės liaukos biopsiją ir gautą medžiagą ištirti mikroskopiškai. Tai atlieka gydytojai specialistai – urologai. Priešinės liaukos vėžys, kitaip negu kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti liaukoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai. Pirmojoje ligos stadijoje pacientai dažniausiai niekuo nesiskundžia, nors pasitaiko ir agresyvi ligos forma, kurios metu klinikiniai simptomai progresuoja labai greitai. Vėlesnėse stadijose pacientus vargina kasdienis dažnas ir skausmingas, staigiai atsirandantis noras šlapintis, dažnas ir reguliarus šlapinimasis naktimis, vėliau apskritai sunku pradėti šlapintis, atsiranda skausmas juosmens ar klubo srityje, prasideda impotencija. Svarbu žinoti, kad šie simptomai nebūtinai reiškia, jog vyras serga priešinės liaukos vėžiu. Gali būti, kad pacientas serga prostatitu (priešinės liaukos uždegimu) ar gerybine priešinės liaukos hiperplazija (nenavikiniu priešinės liaukos padidėjimu). Atsiradus minėtiems simptomams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnio tyrimo ir gydymo. I ir II stadijos priešinės liaukos vėžys yra visiškai išgydomas. Gydymui gali būti pasirenkama operacija, vidinė spinduliuotė (brachiterapija), išorinė spinduliuotė ar vaistai. Net ir po 10 metų tiriant pacientus, 85 proc. atvejų nerandama ligos atsinaujinimo požymių. Gydant III stadijos vėžinį procesą, liga kontroliuojama, nes Lietuvoje taikomi patys pažangiausi pasaulyje gydymo metodai. IV stadijos vėžys yra sunkiai gydomas, nes metastazės išplinta į kitus organus, tačiau atitinkamai gydant, pagerinama paciento gyvenimo kokybė ir trukmė.


ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJOS IR ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios  diagnostikos programos (toliau – Programa) tikslas – sumažinti prevencinėmis ir gydymo priemonėmis išvengiamą mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Ši programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai), kuriems nustatytu periodiškumu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei šeimos gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra labai didelė, pacientas siunčiamas gydytojui kardiologui išsamiam širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimui.

Pacientai, kuriems šeimos gydytojas nustato labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kviečiami pakartotinai pagal Programą pasitikrinti po metų.

Pacientai, kuriems šeimos gydytojas nustato didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kviečiami pakartotinai pagal Programą pasitikrinti po dviejų metų.

Pacientai, kuriems šeimos gydytojas nustato mažą arba vidutinę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kviečiami pakartotinai pagal Programą pasitikrinti po ketverių  metų.

Už Programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia,   už jas apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo  biudžeto lėšomis.

 

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Pirminė širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga:

40-60 m. amžiaus (imtinai) pacientų pakvietimas dalyvauti programoje;

Tyrimų paskyrimas ir jų atlikimas;

Šeimos gydytojo konsultavimas, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinių priemonių plano sudarymas ir prireikus medikamentinio gydymo skyrimas;

Pacientui nustatytų siektinų sveikatos būklės rodiklių ir paskirto gydymo efekto stebėsena ir įvertinimas.






Šeimos gydytojo komanda

Išsami širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga

Teikiama šeimos gydytojo siuntimu nustačius labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

 

Gydytojas kardiologas ir slaugytoja


Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

Reguliariai tikrinant krūtis vėžį galima nustatyti jau ankstyvosios stadijos. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pacienčių gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė. Statistika rodo, kad 5 metus išgyvena 80–90% moterų, kurioms nustatyta I krūties vėžio stadija, 60–70 % sergančiųjų II stadijos vėžiu, 40–50% sergančiųjų III stadijos vėžiu ir 10–15% moterų, kurioms nustatyta IV krūties vėžio stadija. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa vykdoma nuo 2005 metų pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-729. Programa skirta moterų nuo 45 iki 74 (imtinai) metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Mamografinio tyrimo metu aptikus pakitimų krūtyje, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga

Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (šeimos gydytojai)

Mamogramų atlikimo paslauga

Įstaigos, turinčios mamografijos aparatus (siunčia šeimos gydytojai)

Mamogramų vertinimo paslauga

Įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Mamografija yra rentgenologinis tyrimas, skirtas krūtims tirti (lot. glandulia mama – pieno liauka, grafo – rašyti), atliekamas rentgeno aparatais, vadinamais mamografais. Atliekama po 2 kiekvienos krūties mamogramas – krūtys peršviečiamos iš viršaus ir iš šono. Atlikus abiejų krypčių mamogramas gaunamas išsamesnis krūties audinių vaizdas. Kartais moterys skundžiasi nemaloniu jausmu krūtyse, kai jos suspaudžiamos atliekant tyrimą. Šiek tiek suspausti krūtį tyrimo metu būtina siekiant gauti geros kokybės mamogramą. Ši procedūra trunka neilgai, mažiau nei minutę. Mamogramas įvertina gydytojas radiologas, ieškodamas jose pakitimų. Atkreipiame dėmesį, kad profilaktiškai patikrinus mamografu moteris, kurios tikrintis ateina manydamos, kad yra visiškai sveikos, piktybiniai augliai nustatomi vienai iš 200 patikrintųjų. Vėžio pradžia – mažytė pakitusi ląstelė. Tokioms ląstelėms dalijantis, krūtyje ar pažastyje ima kauptis piktybinės ląstelės, iš kurių pertekliaus susidaro mazgas – navikas. Jis gali augti nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių net apie 10–15 metų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama virš 1300 naujų krūties vėžio atvejų, kas savaitę nuo jo miršta apie 12 moterų. Išskiriami krūties vėžio rizikos veiksmai: negimdymas arba vėlyvas gimdymas (po 30 m.), nėštumo nutraukimas, pakaitinės hormonų terapijos naudojimas ilgiau nei 5 m., 3 ar daugiau vėžio atvejų tarp artimų giminaičių, ankstyva menstruacijų ciklo pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), kontraceptinių priemonių vartojimas ilgiau nei 10 m., nutukimas, alkoholio vartojimas.


Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa

Nors sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys (carcinoma in situ), taip pat dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programa skirta moterų nuo 25 iki 59 (imtinai) metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Programos priemonės

Paslaugą teikia

Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga

Šeimos gydytojai arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariai – gydytojai akušeriai-ginekologai

Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga

Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines specializuotas akušerijos ir ginekologijos paslaugas

Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga

Patologijos skyriai ar tarnybos

Gimdos kaklelio biopsijos tyrimo paslauga

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas moka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis. Gydytojas, ginekologas ar kitas medicinos darbuotojas specialiu šepetėliu arba mentele švelniai paima nuo gimdos kaklelio paviršiaus ten esančios medžiagos ląstelių – tepinėlį (procedūra trunka mažiau nei penkias minutes ir yra neskausminga). Tuomet mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Jei pakitimų aptinkama, pacientei nedelsiant pasiūloma atlikti tolesnius tyrimus, rekomenduojamas galimas gydymas. Negydoma liga gali tapti mirties priežastimi. Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris perduodamas lytiniu būdu. Tikimybė užsikrėsti ŽPV atsiranda jau pirmųjų lytinių santykių su partneriu metu ir tęsiasi visą aktyvų moters lytinį gyvenimą. Gimdos kaklelio vėžys – antroji dažniausiai diagnozuojama vėžio forma pasaulyje tarp jaunesnių nei 45 metų moterų ir trečioji pagal paplitimą moterų mirties nuo vėžio priežastis po krūties ir plaučių vėžio. 80 proc. visų mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio užregistruojama besivystančiose šalyse. Galima teigti, kad pasaulyje kas 2 minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris, Europoje – kas 18 minučių. Lietuvoje kiekvieną darbo dieną 1 moteris miršta nuo gimdos kaklelio vėžio.

Paskutinį kartą redaguota: 2025-01-17 11:44