Inhaliacinė terapija

Inhaliacinė terapija – gydomojo oro, prisotinto vaistų dalelių (gydomojo aerozolio) patekimas į kvėpavimo takus. Inhaliacinė terapija skiriama apatinių kvėpavimo takų ligų atvejais: lėtiniams bei ūminiams kvėpavimo organų susirgimams (bronchitai, bronchinė astma, bronchektazinė liga), lėtinių plaučių ligų paūmėjimų prevencijai, sergantiems dažnais ūminiais respiratoriniais susirgimais, pasikartojant bronchitams, pneumonijoms, kosuliui, kuriuos iššaukia kenksminga darbo vietos aplinka ir rūkymas.

Inhaliacijos atliekamos kompresoriniu inhaliatoriumi. Aparatu reguliuojama temperatūra, tirpalo kiekis, laikas. Inhaliacijos metu aerozolyje esančios vaistų, mineralinio vandens dalelės lengvai pasklinda, todėl greitai ir giliai patenka į kvėpavimo takus, gausiai nusėda ant trachėjos, stambių bronchų, bronchiolių bei alveolių paviršiaus ir skverbiasi į gilesnius kvėpavimo takų gleivinės sluoksnius. Aerozolių dalelės prasiskverbusios į gilesnius kvėpavimo takų gleivinės sluoksnius, sukelia bendras ir vietines organizmo reakcijas: greitėja plaučių kraujo ir  dujų apykaita, mažėja uždegimas.